„Plaukiu ne šiaip sau – kovoju dėl pasaulio titulo“: Dominykas Barkauskas Kaune iškovojo sidabrą

Dominykui Barkauskui 2026 m. „Formula Future“ pasaulio čempionatas Kaune baigėsi vienu stipriausių rezultatų jo karjeroje. II klasėje jis užėmė antrą vietą tiek manevravimo, tiek slalomo rungtyse, surinko 600 taškų ir bendroje įskaitoje tapo pasaulio vicečempionu. Šiame čempionate Dominykas atstovavo Kroatijai.

Nors abiejose rungtyse rezultatas buvo vienodas, pats Dominykas stipresnis jautėsi manevravime.

„Sakyčiau, kad manevravime buvau šiek tiek pranašesnis negu slalome. Žinojau, kad slalome yra už mane stipresnių pilotų, todėl net neplanavau ten užimti antros vietos. Susikaupiau ir pasirodžiau visai neblogai. Manevravime norėjosi pirmos vietos, bet labai džiaugiuosi, kad abiejose rungtyse buvau antras“, – pasakoja Dominykas.

Pasaulio čempionatas jam išsiskiria ir pačia atmosfera. Anot piloto, paprastose varžybose tokio jaudulio nėra – čia kiekvienas startas jaučiasi kitaip.

„Tikrai jauti, kad kovoji dėl pasaulio titulo. Kitose varžybose tokio jaudulio nėra. Jauti, kad plauki ne šiaip sau, o jau kovoji dėl pasaulinio titulo.“

Dominykas sako, kad didelių silpnų vietų trasoje nejaučia – dauguma elementų jam sekasi stabiliai. Tačiau net ir pasaulio vicečempiono rezultate jis iškart mato detales, kurias dar galima pagerinti.

Manevravime daugiausia dėmesio reikėtų skirti plaukimui atbulomis tarp geltonų bojų. Slalome svarbiausia išlaikyti greitį posūkiuose.

„Manevravimo trasoje reikėtų patobulinti atbulinį prie geltonų plūdurų. O slalomo superfinale viename posūkyje užburbuliavau ir prieš savo konkurentą pralaimėjau maždaug dviem sekundėmis.“

Būtent tokios smulkios detalės aukščiausiame lygyje ir tampa lemiamos. Vienas neidealiai pasirinktas posūkis gali reikšti ne tik kelias prarastas sekundes, bet ir kitą vietą galutinėje įskaitoje.

Kaune Dominykui padėjo ir tai, kad varžybose buvo naudojami gerai pažįstami laivai. Pasak jo, namų trasos savaime daugiau drąsos nesuteikia, tačiau technikos pažinojimas leidžia tiksliau suprasti jos ribas.

„Mūsų trasoje man nėra drąsiau, bet Kaune plaukiame savais laivais. Žinai, už ko laikytis, ko iš laivo gali norėti, kokios jo ribos ir kada jis pradeda burbuliuoti.“

Skirtumą ypač padėjo suprasti ankstesnė patirtis užsienyje.

„Per vieną pasaulio čempionatą Kroatijoje nežinojau, kur laikytis, nes ten nebuvo virvės – reikėjo laikytis už irklo. Tai šiek tiek trukdė. Kai laivas savas, daug daugiau apie jį žinai.“

Įdomu tai, kad Dominykas nėra tas pilotas, kuris prieš savo startą nuolat seka pagrindinių varžovų plaukimus. Jis daugiau dėmesio skiria savo pačio važiavimui ir technikai.

„Kitų pilotų nelabai stebiu. Labiau pats apmąstau, ką padariau prasčiau, ko galiu tikėtis iš vieno laivo ir ko iš kito. Ypač daug apie tai galvoju per pasaulio čempionato treniruotes.“

Net ir atstovaudamas Kroatijai, Dominykas sako, kad trasoje šalies vėliava jo mąstymo nekeičia.

„Trasose apie tai nelabai galvoju, nes aš asmeniškai siekiu savo rezultato.“

Kaune tas rezultatas buvo itin aukštas – dvi antros vietos atskirose rungtyse ir pasaulio vicečempiono titulas. Tačiau pats Dominykas jau aiškiai mato, kur dar galima žengti į priekį: tikslesnis plaukimas atbulomis manevravime ir švaresnės trajektorijos slalomo posūkiuose.

Sidabras Kaune parodė, kad Dominykas jau gali stabiliai kovoti pačiame pasaulio čempionato priekyje. O kai iki pergalės skiria tik kelios trasos detalės, kitas tikslas tampa labai aiškus.