Iki Lietuvos paskelbimo nepriklausoma respublika, mūsų geriausieji lenktynininkai galėjo varžytis tarptautinėse varžybose tik Sovietų Sąjungos rinktinės sudėtyje. Čia puikių rezultatų pasiekę yra nugalėtoju tapęs Vitas Matulevičius, prizininkais Ričardas Matelionis, Arvydas Bakšys, Virginijus Tamulis, Artūras Taranda. Visa tai išsamiai aprašyta knygelėje „Motorlaivių sportui Lietuvoje 50 metų“.

1991 11 11 Lietuvos Motorlaivių Federacijai, tapus Tarptautinės Motorlaivių Sporto Sąjungos (UIM) nare, atsivėrė visiškai naujos galimybės. Prezidento pareigas, perėmęs jas iš Vytauto Survilos, nuo 1991 12 22 eina Lietuvos nusipelnęs treneris Edmundas Janauskas. Viceprezidentas V. Marmazovas. Laivų modelių komiteto pirmininkas A. Repečka. Mūsų motorlaivininkai jau galėjo atstovauti savo šaliai visose oficialiose tarptautinėse varžybose. Ir pats pirmasis 1992 m. tarptautinis sezonas buvo labai sėkmingas. A. Matelionis iškovojo trečią vietą Pasaulio Taurės varžybose. A. Taranda ir V. Makarskas Europos čempionatuose užėmę penktąsias vietas. Rimantas Kavaliauskas R 1000 klasės Europos čempionate užėmė 7 vietą. Štai čia ir prasidėjo Kavaliauskų dinastijos įdirbis į šią tarptautinę gliserių klasę. Rimantas kartu su savo tėčiu ir treneriu Leonu Kavaliausku buvo sukonstravę originalų vieno litro kubatūros stacionarų variklį iš dviejų pakabinamų „Vichr“ motorų.

Sekančio medalio reikėjo laukti net 7 metus. 1999 m. alytiškis Jonas Matakanskas Europos čempionate OSY400 skuterių klasėje iškovojo bronzos medalį, tuo pradėdamas ilgalaikį sėkmės periodą mūsų skuterininkams šioje klasėje. Savo sėkmę Jonas pakartojo 2000 metais vėl iškovodamas trečią vietą „Millennium Cup“ prestižinėse varžybose. Toliau estafetę iš Jono perėmė jo bendražygis Tomas Česnys. Pasaulio ir Europos čempionatuose triskart likęs ketvirtas, 2003 m. pagaliau Europos čempionate iškovojo bronzos medalį. 2008 m. į medalius rimtai prisitaikė Laura Stainytė, Europos čempionate užiimdama 4 vietą, o savo svajonę įgyvendino sekančiais 2009 metais, tapdama bronzine prizininke. Taip pat Laura ne vieną kartą buvo pripažinta gražiausia čempionatų lenktynininke. Iki šių dienų jau užaugo nauja karta šioje OSY400 klasėje. Tai Gintaras Marcinkus, jam ant kulnų lipa Arvydas Dranseika. Lauksime medalių!

2004 metais savo medalių sąskaitą atidaro Laimutis Morkūnas. Su savo konstrukcijos ir gamybos katamaranu S550 klasėje jis iškovojo jų net 7 (3 Pasaulio, 4 Europos). 2007 metais bene didžiausią visų laikų staigmeną pateikė Glebas Sobčiukas. Tik įgijęs O500 klasės skuterį ir spėjęs atlikti vos vieną treniruotę, jis išvyksta į Europos čempionatą , kur šioje greitoje ir galingoje klasėje iškovojo bronzos medalį. Tai buvo išties bomba. Tais metais taip pat bronzos medalį O175 skuterių pasaulio čempionate iškovojo JAV gyvenantis Algirdas Matelionis. 2008 metais Birštono trasoje buvo surengtas S550 klasės Pasaulio čempionatas. Čia Laimutis Morkūnas iškovojo trečią savo bronzos medalį. Ir čia pirmą kartą rimtai prabilo Edgaras Riabko, iškart po Laimučio užimdamas ketvirtą vietą.

Nepašykštėjo medalių 2009 metai. Apie Lauros bronzinę sėkmę jau skaitėme. Glebas Sobčiukas iškovojo antrą Europos bronzą, parodydamas, kad 2007 metų sėkmė nebuvo atsitiktinė. Maloniai nuteikė jaunojo Nerijaus Maliaukos iškovotas sidabras JT250 klasės pasaulio čempionate. 2010 m. savo pirmąjį medalį – sidabro – iškovoja Edgaras Riabko S550 klasės Pasaulio čempionate. O sekančiais 2011 m. sidabrą iškeičia į auksinį medalį Europos čempionate.  Daugiausiai medalių – penki iškovoti 2012 m. Edgaras sėkmingai debiutuoja F4S klasėje, užimdamas trečiąsias vietas ir Pasaulio ir Europos čempionatuose.

Paulius Stainys pradeda rinkti medalius JT250 klasėje. Europos čempionate užima 3 vietą. 2013 metai irgi visai neblogi – 4 medaliai. Edgaras Riabko pasaulio čempionate vėl trečias, o Paulius Stainys Europos čempionate jau antras.

O Kaune „Combo“ trasoje surengtame T400 klasės Europos čempionate net 2 medaliai: Mantas Kukcinavičius antras, Matas Kvizikevičius trečias. 2014 metais stabilumą išlaiko tik Laimutis
Morkūnas, Europos čempionate užimdamas 2 vietą. 2015 m. Laimutis vėl lieka antras, nors ne pirmą kartą būna vertas aukso. Paulius Stainys Europos čempionate vėl trečias.

2016 m. vėl 4 medaliai. Šis sezonas unikalus tuo, kad pirmą kartą iškovoti visų 3 rūšių medaliai. Viršūnėje Rolandas Kavaliauskas, tapęs Europos čempionu FR1000 gliserių klasėje. Kaip jau skaitėme, pradžia buvo padaryta jau pirmame nepriklausomame sezone 1992 metais. Ir nors po to daug metų buvo susikoncentruota ties O250 skuterių klase, idėja grįžti prie ištakų Rolando tėčio ir trenerio Rimanto galvoje pilnai materializavosi būtent šiemet. Rolandas stabiliai ir patikimai įveikė visus 4 etapus ir pelnytai nugalėjo. Kavaliauskų komanda ir toliau nežada atsipalaiduoti ir kaip sako Rimantas, galvoje idėjų tiek ir tiek. Tik reikia jas labai patikimai įgyvendinti, nes kartais apginti titulą būna sunkiau negu iškovoti.

Į sezono pabaigą vėl pradėjo stebinti Glebas Sobčiukas. Jis su savo greitu ir galingu F500 skuteriu net laimėjo vieną pasaulio čempionato etapą. Tačiau neturėdamas galimybių dalyvauti visuose etapuose, negalėjo patekti tarp medalininkų bendroje įskaitoje. Užtat Glebas pilnai atsigriebė Europos čempionate iškovodamas sidabrą – tai jo karjeros pasiekimas (iki tol, kaip žinome, turėjo 2 bronzas).  Savo eilinius bronzos medalius Europos čempionatuose pasiėmė Laimutis Morkūnas ir Paulius Stainys. Laimučiui tai jau buvo iš viso septintas medalis, o Pauliui ketvirtas.

Ir atskirai reiktų pakalbėti apie Edgarą Riabko. Dar 2013 metais startuodamas F4 klasėje, jis pareiškė, kad ši klasė jau darosi išaugtinė ir neįdomi, nes aiškiai per mažai greičio. Sekančiais metais Edgaras pradėjo įsisavinti F2 katamaraną ir tas tęsėsi 2 sezonus.

Bet matyt per tą laiką spėjo „prisijaukinti“įnoringą tą antrą formulę, nes jau šiemet prabilo kaip reikiant. Vien patekti į dešimtuką, kad gauti įskaitinius taškus, jau yra didelis pasiekimas, o
Edgaras viename Pasaulio čempionato etape (Prancūzijoje) net užėmė 3 vietą. Visų etapų sumoje Edgaras devintas. Europos čempionate taip pat startavo stabiliai ir užėmė 10 vietą. Dar pasirodo Edgaras ne tik gabus lenktynininkas, bet ir vadybininkas.

2015 metais kartu su Viktoru ir Aleksandru Riabčinskiais įkūręs F2LT asociaciją, užsimojo surengti F2 Europos čempionatą. Ir nors Lietuvos motorlaivių federacija iki tol buvo sėkmingai surengusi 2 Pasaulio ir 2 Europos čempionatus mažesnėse klasėse, ši idėja pradžioje atrodė daug kam kiek fantastiška. Tačiau minėta trijulė sugebėjo per trumpą laiką sėkmingai įveikti visus organizacinius, ūkinius, finansinius ir kitokius sunkumus ir čempionatas puikiai pavyko. UIM komisaro ir pilotų atsiliepimai buvo labai geri ir Lietuvai (Zarasams) buvo leista surengti 2016 m. Pasaulio čempionato etapą. Zarasų ežero trasa pilotai visada patenkinti, nes palyginti su Norvegijos etapais, kur drėgnu ūkanotu oru pilotai beveik nematė, kur plaukti, ir buvo papildomai radijo ryšiu orientuojami iš kranto, Zarasuose jautėsi, kaip kurorte. Visa tai suteikia vilties, kad tokias varžybas Lietuvoje dar matysime, galbūt ir Kaune.

Ir ta viltis materializavosi šiais 26-siais po įstojimo į UIM metais ir ne bet kaip, o viršijo visus lūkesčius!

Lietuvai patikėti surengti Pasaulio čempionato 1-sis etapas F2 formulėje ir Europos čempionato 2-sis etapas FR1000 formulėje pavyko gerai.

Edgaro Riabko įkurta F2LT asociacija savo darbą atliko puikiai. Pats Edgaras, pradžioje kukliai žadėjęs patekti į penketuką, savo pažadus, Kauno žiūrovų akivaizdoje, viršijo su kaupu. Patį pirmąjį PČ etapą baigė užlipdamas ant trečio pakylos laiptelio, o papildomoje „Speed record and Match race“ rungtyje buvo antras.

Teksto autorius Valdemaras Petrūnas.